Istorija
- Lietuvos proistorė
- Lietuvos didvalstybės kūrimasis
- LDK europėjimas ir christianizacija
- LDK bajorų Respublikos įtvirtinimas. Reformacija
- LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Katalikiškoji reforma
- Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas
- Lietuva Rusijos imperijoje. Moderniosios tautos kūrimas
- Modernioji Lietuvos Respublika
- Lietuvos valstybės atkūrimas. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas
- Lietuvos valstybės įtvirtinimas. Nepriklausomybės kovos
- Tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Taikos sutartis su Sovietų Rusija
- Steigiamasis Seimas. Konstitucinė Lietuvos valstybės sandara
- Vilniaus problema
- Klaipėdos prisijungimas
- Parlamentinis ir autoritarinis valdymas. Konstitucijos. Prezidentai
- Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje
- 1939 m. SSRS - Vokietijos sutartys ir Lietuva. Vilniaus atgavimas ir SSRS ultimatumas
- Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
- Socialinė ir kultūrinė raida. Tautinės bendrijos. Švietimas
- Okupuota Lietuva. Sovietizacija
- Šiuolaikinė Lietuvos valstybė
Ekonominė raida. Krizė, nedarbas, emigracija
Nepriklausoma Lietuva laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų, be kultūrinės ir socialinės pažangos, pasiekė ir ryškių ekonominių laimėjimų. Jos ūkis iš gilaus šimtmečių atsilikimo tik per vienos kartos gyvenimą šoktelėjo į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ūkis gali ne tik sėkmingai funkcionuoti, bet ir sparčiai kilti ir be tiesioginių, valstybinių sąsajų su Rusijos rinka bei jos žaliavų šaltiniais. Bene labiausiai ekonomiką pakylėjo sėkminga ir gana radikali žemės reforma, kurią vykdant į žemės fondą buvo paimta dvarininkų žemės dalis, paliekant šeimininkams po ; . šią normą tautininkų valdžia padidino iki . Kartu su dvarais neliko rėžių ir trilaukės sistemos. Radosi racionali sėjomaina, pradėtos naudoti selekcinės sėklos. Pasėlių plotai padidėjo trečdaliu, 160 tūkst. ūkininkų vykdė melioraciją. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. Dar labiau kilo gyvulininkystė ir ypač pieno ūkis. Primilžiai išaugo triskart.
Tarpukario Lietuva ne tik pati apsirūpindavo maistu, bet jo perteklių eksportuodavo. Pavyzdžiui, . ji išvežė 132 tūkst. tonų grūdų. Tačiau daugiausia eksportuota sviesto ir bekonų. . Lietuva eksportavo 542 tonas sviesto, . – 17 413 tonų, o bekono eksportas padidėjo iki 41 tūkst. tonų. Lietuvai pavyko prasimušti į pasaulines rinkas. Iki . Lietuva daugiausia eksportavo į Vokietiją, bet šiai dėl politinio revanšizmo blokavus lietuvišką importą, buvo sugebėta persiorientuoti į Didžiosios Britanijos rinką. Įspūdingų rezultatų pasiekė lietuviškos kooperacinės bendrovės „Lietūkis“, „Pienocentras“, „Maistas“. Pastaroji bendrovė, turėjusi savo fabrikus Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Panevėžyje, Šiauliuose, per dieną galėjo paskersti per 5 tūkst. kiaulių.
Pramonės laimėjimai atrodo kuklesni, bet pažanga matyti ir čia. Lietuvoje . jau veikė beveik 1,5 tūkst. pramonės įmonių, kur dirbo per 25 tūkst. darbininkų. Kaune plėtotas metalo apdirbimas, bet daugiausia kilo pramonė, apdirbanti vietines žaliavas. Tokia pramonė (konservų, cukraus, tekstilės, audinių, avalinės, popieriaus, stiklo) išaugo keturis kartus.
Kilo ir modernėjo Lietuvos miestai, ypač laikinoji sostinė Kaunas, bet beviltiškai neatsiliko ir provincija, kaip jau yra dabar. Sparčiai plėtota susisiekimo sistema: . buvo baigtas tiesti Žemaičių plentas (Kaunas-Raseiniai- Rietavas-Gargždai), o . ir Aukštaičių plentas (nuo Babtų iki Biržų). . atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga. Nuolat plėstas ir gilintas Klaipėdos uostas. Ekonomiką stiprino finansinis stabilumas, kuriuo ypač rūpinosi ilgametis premjeras Juozas Tūbelis. Litas nenuvertėjo, valstybė neįsiskolino užsieniui, neįbrido į nepakeliamas skolas, visada rūpintasi, kad prekybos balansas būtų teigiamas.
Pasaulinė ekonominė krizė, prasidėjusi ., Lietuvoje pasireiškė vėliau – tik . Per porą metų bankrutavo apie 100 įmonių. Bet nuoseklus valstybinis ūkio reguliavimas padėjo sušvelninti ir iš esmės įveikti krizę. . visų pramonės šakų produkcija 3,6 % viršijo . lygį. Padedant ūkininkams visi valstybės tarnautojai privalėjo reguliariai pirkti žąsis. Vyriausybė palaikė sumažėjusias žemės ūkio produktų kainas iš biudžeto. Siekta stabilizuoti nedarbo augimą. 4 dešimt. bedarbių tebuvo apie 5 tūkst. Kiek ryškesnė buvo emigracija. 1920-. iš Lietuvos išvyko apie 100 tūkst. gyventojų, daugiausia vyrų. Daugiausia emigruota į JAV (30,1 %), Brazilija (24,4 %), Argentiną (16,3 %), tačiau emigracija tuomet taip nepaveikė Lietuvos demografinės padėties kaip dabar.
Lietuvoje tarpukariu įsiviešpatavo įstatymais sureguliuoti kapitalistiniai santykiai. Vis dėlto besaikį liberalizmą tuomet nuosaikiai, bet tvirtai ribojo valstybė – niekas tada nesakė, kad valstybė yra prastas ūkininkas ar šeimininkas. Niekas taip pat nedievino privataus ūkio, o pripažino jo žabojimo būtinybę.
